„Erasmus + KA2“ Strateginės partnerystės Bendrojo lavinimo mokyklų sektoriuje
Socialinių emocinių gebėjimų lavinimas pradinio ugdymo klasėse
Šiuolaikiniame technologijų amžiuje kasdienės veiklos vis dažniau tampa automatizuotomis, todėl daugiau dėmesio galime skirti savęs ugdymui, savęs pažinimui ir emociniam intelektui bei socialinėms – emocinėms kompetencijoms, apimančioms patirtį, įgūdžius ir žinias, bei tam tikras asmenines savybes, gerinti. Taip pat sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos dar viena svarbi priežastis ugdyti SEU mokyklose. Vaikai dabar linkę labiau bendrauti per socialinius tinklus ir negalima to ignoruoti, nes tai neišvengiama, bet mokytojai gali kartu su mokiniais kurti socialines grupes ir jose dalyvauti, žinoma, neužmiršdami tiesioginio bendravimo ryšio, kuris padeda mažinti susvetimėjimą.
Emocinis intelektas yra gebėjimų rinkinys, kurie yra įgimti. Tai mūsų gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti emocijas, spręsti emocinius uždavinius tam, kad galėtume pasiekti užsibrėžtų tikslų ir išspręsti gyvenimo užduotis. Socialinės emocinės kompetencijos (SE žinios + SE įgūdžiai + vertybės) apima gebėjimą dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, darbo vietoje, bendruomenėje.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas, socialinės emocinės kompetencijos, kurios apima ir socialinius ir emocinius įgūdžius, yra labai svarbu vaiko sėkmei, nes emociškai intelektualūs žmonės linkę turėti geresnius ryšius su kitais, yra labiau empatiški ir suvokiantys savo ir kitų emocijas, mokantys jas valdyti.
Emocinį intelektą ir socio-emocinius įgūdžius galima ugdyti visuose amžiaus tarpsniuose, tačiau geriausia tą daryti pirmuose žmogaus gyvenimo septynmečiuose. Taigi, tiek emocinis intelektas, tiek socialiniai ir emociniai įgūdžiai yra svarbi kiekvieno žmogaus asmeninio tobulėjimo dalis, ir tai turėtų būti ugdoma kuo anksčiau. Ugdymas šiose srityse yra svarbus ne tik vaikams, ypač jei siekiame vaikų ugdymo, bet ir suaugusiesiems, ypač tiems, kurie supa vaikus, tai mokytojams bei tėvams, kurie yra pagrindiniai vaikų emocinio vystymosi pagalbininkai. Taip pat geriausių rezultatų SE ugdyme pasiekiama per asmeninį pavyzdį.
Atlikus analizę projekto partnerinėse šalyse (Italija, Lietuva, Bulgarija, Graikija, Portugalija) matyti, kad ypač Lietuvoje ir Italijoje emocinio intelekto ir socio-emocinių kompetencijų ((1) savimonės, (2) savitvardos, (3) socialinio sąmoningumo, (4) tarpusavio santykių, (5) atsakingo sprendimų priėmimo) mokymų poreikis pabrėžiamas ne taip seniai Parlamente pateiktu pasiūlymu mokyklose taikyti SEU (socialinį ir emocinį ugdymą). Tai parodo šios idėjos svarbą ir poreikį valstybiniu mastu ugdyti emocinį intelektą nuo pradinės mokyklos.
Iš tikrųjų, pasak psichologo Danielio Golemano, emocinis intelektas gali būti svarbesnis už IQ, nes emocinis intelektas, remiantis apibrėžimu, yra „gebėjimas suvokti, valdyti ir išreikšti savo emocijas bei protingai ir empatiškai tvarkyti tarpasmeninius santykius“. Turėdami aukštą emocinį intelektą ir išlavintas socio-emocines kompetencijas vaikai bus labiau pasirengę dirbti komandose, nes šiomis dienomis žmonės retai dirba individualiai, o darbdaviai pradeda suvokti, kad emocijų atpažinimas gali lemti ir sveikesnę darbo aplinką. Tai reiškia, kad yra svarbu, jog žmonės, atpažindami savo ir kitų emocijas, geba atitinkamai elgtis. Žmonės, turintys aukštesnį emocinį intelektą, taip pat lengviau prisitaiko prie pokyčių, o tai yra būtina XXI amžiuje.