2. Dėmesys inovacijoms

Gerai suprantama, jog dabartinis neužtikrintumas kelia pavojų žmonių gerovei ir mažina galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime bei reikalauja įvairių idėjų bei vizijų įtraukimo.  Parengtos mokymo programos daugiau dėmesio skiria dabartinio, o ne būsimo gyvenimo valdymui. Todėl siekiama socialines ir emocines kompetencijas taikyti ateities planavimui ir problemų, su kuriomis vaikai susidurs ateityje, sprendimui.

Ypatingas dėmesys skiriamas keturių sričių veikloms ir jų pristatymui pasitelkiant ateities tikslų perspektyvą, leidžiančią reguliuoti sprendimų priėmimo procesą.

Laiko perspektyva (TP) – būdai, kuriais žmonės suvokia ir interpretuoja gyvenimiškas patirtis (Zimbardo ir Boyd, 1999); skirtingų laikotarpių tęstinumo samprata: praeities, dabarties ir ateities (Savickas, 1997).

Apibrėžimai, randami literatūros šaltiniuose, ateities laiko perspektyvą (ALP) apibūdina kaip gebėjimą įsivaizduoti savo ateitį bei numatyti mokslinių ir akademinių tikslų pasiekimą (Peetsma, 2000; Peetsma ir van der Veen, 2011).

ALP susijęs su būsimos asmenybės, jos savybių, jausmų ir elgesio kūrimu; mąstymu apie ateities tikslus ir jų pasekmes; ateities baime, viltimi ir užsibrėžtų tikslų siekimu.


„PSsmile“ pasirinkimas

Orientuodamiesi į ateitį, užsibrėždami tikslus, numatydami galimus problemų sprendimo būdus, įvairaus amžiaus žmonės ugdo motyvaciją ir atsakingo sprendimų priėmimo įgūdžius, padedančius siekti šių tikslų.

Orientavimasis į ateitį – esminis principas, į kurį reikia atsižvelgti norint padėti vaikams kurti savo ateitį ypač dabar, kai pasaulis, kuriame gyvename, yra nenuspėjamas.