PSsmile – mokymo programos

1. Veiklos sričių apibrėžimas remiantis mūsų įžvalgomis

Veiklos sričių tikslai kurti atsižvelgiant į tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose pateiktus pasiūlymus bei teorinius metodus. 1 pav. pateikta veiklos sričių santrauka: 

SĄMONINGUMAS – VISUOMENĖ: ŠYPSOKIS VISUOMENEI 4.0

Mokomosios veiklos tikslai: Gilinti žinias apie socialinius ir emocinius vaiko aplinkos aspektus, galinčius turėti įtakos tolimesniam jo gyvenimui.

Svarbu: Suprasti bei suvokti emocinius ir kognityvinius aspektus, padedančius apibūdinti kitus žmones, bei šių aspektų įtaką mintims ir jausmams; Atpažinti pokyčius ir galimybes, reikalingas tapti pasaulio piliečiais.

SANTYKIŲ SU KITAIS VALDYMAS: ŠYPSOKIS KITIEMS

Mokomosios veiklos tikslai: Ugdyti socialines ir emocines kompetencijas, leidžiančias kurti pozityvius santykius su kitais, ir taip aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime bei įgyti žinių apie tvarumo tikslus.

Svarbu: Ieškoti ir kurti įvairius mąstymo ir bendravimo būdus; ieškoti efektyvių strategijų, leidžiančių prisidėti prie įvairovės kūrimo.

.

„PSsmile“ pasirinkimas

Pateiktame paveikslėlyje -  emociniai ir socialiniai komponentai įtraukiami į visas veiklos sritis. Atsakingas sprendimų priėmimas ir laiko perspektyva laikomi sudėtinėmis veiklos sričių dalimis, susijusiomis su kasdieninio gyvenimo situacijų suvokimu ir valdymu.

2. Dėmesys inovacijoms

„PSsmile“ pasirinkimas

Orientuodamiesi į ateitį, užsibrėždami tikslus, numatydami galimus problemų sprendimo būdus, įvairaus amžiaus žmonės ugdo motyvaciją ir atsakingo sprendimų priėmimo įgūdžius, padedančius siekti šių tikslų.

Orientavimasis į ateitį – esminis principas, į kurį reikia atsižvelgti norint padėti vaikams kurti savo ateitį ypač dabar, kai pasaulis, kuriame gyvename, yra nenuspėjamas.

3. Savivoka: ŠYPSAUSI SAU

AŠ ESU ....

1. Mano stiprybės ir unikalumas  
2. Diaugialypis ,,aš“ 
3. Iššūkiai ir parama

Pagrindiniai tikslai

Ugdyti gebėjimą įgyti žinių ir sąmoningumą apie stiprybes (jausmus, emocijas, asmeninius išteklius), skatinančias rūpintis ateitimi.

Daugiau dėmesio skirti galimoms pasekmėms, galimybėms ir ištekliams.

Pažinti bei tyrinėti jausmų ir emocijų kilmę ir jų įtaką kasdieniam gyvenimui (mokykloje, namuose ir t.t.)

• Suprasti savo emocijas ir jausmus (mokėti juos apibūdinti ir skirti) bei juos atpažinti (įvardinti);
• Suprasti emocijų ir jausmų įtaką mąstymui bei elgesiui; suvokti savo emocijas ir jų išraiškos būdus ( apibūdinti patiriamus jausmus ir elgesį);
• Suprasti emocijų ir elgesio „žadintojus“ bei atpažinti fizinius, emocijų sukeliamus, pojūčius (adrenaliną, baimę, drebulį);
• Atrasti savo jausmų išraiškos ir interpretacijos unikalumą (kiekvienas yra unikalus ir skirtingai suvokia emocijas).

Tyrinėti ir suvokti teigiamus žmogiškuosius išteklius

• Pažinti savo žmogiškuosius (optimizmą, viltį, atsparumą, laiko perspektyvą) ir asmeninius išteklius ( juos apibūdinti, atskirti ir įvardyti);
• Suprasti asmeninių išteklių įtaką mąstymui ir elgesiui; atrasti savo pozityvius asmeninius išteklius; suprasti jų poveikį ir išraiškos būdą (apibūdinti savo optimizmą, patirtį ir elgesį);
• Atrasti savąjį asmeninių išteklių tyrinėjimų ir apmąstymų unikalumą ir jį suvokti kaip pozityvaus mąstymo dalį (apibūdinti juos).

Suprasti pozityvaus mąstymo įtaką asmeniniam klestėjimui

• Pažinti pozityvaus mąstymo komponentus (emocijas, jausmus ir asmeninius išteklius), apibūdinančius mano asmenybę (mano paveikslą);
• Suprasti, jog pozityvus mąstymas atspindi mano stiprybes ir išteklius, kuriais galiu pasikliauti kasdien (įsivaizduoti savo stiprybes įvairiose situacijose; atpažinti ką naudoju ir ko ne);
• Atpažinti pozityvaus mąstymo komponentus, turinčius įtakos stiprybių vystymuisi (pozityvūs jausmai ir emocijos skatina pomėgių ir potraukių formavimąsi).

Kurti tolimesnįjį ateities „aš“

Žinoti, jog pozityvus mąstymas padeda praplėsti akiratį ir kurti naujas ateities „aš“ versijas (optimizmas padeda ieškant naujų galimybių).

• Atpažinti pozityvaus mąstymo komponentus, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama kuriant ateities „aš“;
• Atpažinti paramą, kuria pasikliaudamas galiu stiprinti ateities „aš“.

4. Savitvarda: ŠYPSOKIS DABARČIAI IR ATEIČIAI

1. Man svarbus mano unikalumas
2. Man svarbi mano ateitis 
3. Susidorojimas su iššūkiais ir sprendimų priėmimas

Pagrindiniai tikslai

Kurti tolimesnįjį ateities „aš“

• Suprasti pokyčių ir augimo sąvokas bei numatyti galimus ateities „aš“;
• Suprasti pokyčių ir augimo įtaką siekiant tikslų ir laimės (rūpesčius, stresą, jaudulį) ir ieškoti būdų, kaip juos valdyti (su jais susidoroti);
• Numatyti asmeninius ir mokymosi tikslus bei stebėti pasiektą pažangą įgyvendinant juos ir kuriant ateities „aš“;
• Pažinti išteklius ir paramą, kuria gali pasikliauti siekdamas užsibrėžtų tikslų.

5. Sąmoningumas: ŠYPSAUSI VISUOMENEI 4.0

Pagrindiniai tikslai

Gilinti žinias apie socialinius ir emocinius vaiko gyvenimo aspektus, asmeninius išteklius ir vaiką supančią aplinką.

Atpažinti bendruomenių pokyčius ir galimybes bei daugiau dėmesio skirti asmeniniam indėliui į pozityvios bendruomenės kūrimą.

Tyrinėti pažįstamų žmonių emocijų ir jausmų kilmę:

• Pažinti mane supančią aplinką ir žmones, su kuriais praleidžiu laiką (žmonės, su kuriais susitinku, jų norai, bendra veikla ir t.t.);
• Pažinti mane supančius žmones ir jų išgyvenimus;
• Suprasti, jog kiekvienas tą patį dalyką išgyvename skirtingai;
• Suprasti emocijų įtaką mano ir kitų elgesiui.

Nagrinėti ir suprasti pozityvaus mąstymo dėka sukauptus asmeninius išteklius:

• Atpažinti teigiamus išteklius, turinčius įtakos santykiams su kitais (smalsumą, atjautą, vieningumą, lankstumą ir t.t.); juos apibūdinti ir atskirti;
• Suprasti teigiamų išteklių įtaką mąstymui ir elgesiui (analizuoti linksmas ir liūdnas istorijas);
• Tyrinėti skirtingus būdus, kuriuos pasitelkę įvairių kultūrų atstovai išreiškia jausmus ir emocijas;
• Pripažinti bei vertinti kito identitetą ir unikalumą.

Pažinti bendruomenėms iškylančius iššūkius ir jos pokyčius bei suprasti pozityvaus mąstymo įtaką

• Pažinti bendruomenės pokyčius ir jausmus, kuriuos jos gali sukelti žmogui, nesusipažinusiam su įvairove (socialinė nelygybė, klimato kaita, netikėtos sveikatos problemos);
• Atpažinti galimus iššūkius ir galimybės, besislepiančias pozityvaus mąstymo ir santykių pokyčiuose (atrasti nepažintą talentą);
• Suprasti ir pripažinti, jog mano elgesys gali keisti kito žmogaus mąstymą (jų jausmus) ir padėti užtikrinti kitų bendruomenės narių gerovę.

Tyrinėti pozityvią bendruomenę

• Suprasti ir pripažinti įvairovės vertę ir joje slypinčias galimybės praturtinti save;
• Pažinti ir apmąstyti situacijas, kurių metu pozityvus mąstymas padėjo iškilusius iššūkius paversti galimybe;
• Atrasti skirtingą požiūrį į bendruomenėje iškilti galinčius iššūkius;
• Atrasti galimus resursus, paramą ir patikimus žmones, galinčius padėti siekti užsibrėžtų tikslų.

6. Santykių su kitais valdymas: ŠYPSOKIS KITIEMS

DALYVAVIMĄ ...

Pagrindiniai tikslai

Skatinti pozityvių santykių kūrimą ir prosocialinį elgesį.

Rasti ir taikyti veiksmingas strategijas, skatinančias augimą bei raidą; planuoti sprendimus ir veiksmus, padedančius siekti užsibrėžtų tikslų; skatinti aktyvesnį dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

Kurti ir suprasti pozityvius santykius

• Atpažinti bei vertinti pozityvius santykius ir jų naudą;
• Atpažinti emocijas ir jausmus, prisidedančius prie smagios atmosferos kūrimo;
• Nagrinėti ir praktikuoti elgesį, kuriantį draugišką ir vieningą grupės atmosferą (klasėje, namuose ir kitur);
• Atpažinti iššūkius, iškylančius palaikant pozityvius santykius.

Suprasti prosocialinį elgesį ir ieškoti darbo su kitais būdų

• Ieškoti būdų, leidžiančių pozityviai reaguoti į sudėtingas tarpusavio santykių situacijas;
• Ieškoti pozityvaus mąstymo strategijų, leidžiančių prisitaikyti prie sudėtingų situacijų ;
• Suprasti prosocialinį elgesį ir jį taikyti gyvenimiškose situacijose;
• Pripažinti pozityvaus mąstymo įtaką prosocialiniam elgesiui.

Atrasti ir suprasti rūpinimosi savo stiprybėmis būdus ( mokykloje, namuose ir t.t.)

• Atpažinti tobulintiną prosocialinį elgesį ir atrasti jo atnešamą naudą (dabartiniai veiksmai turi įtakos ateičiai);
• Ieškoti naudingų strategijų, galinčių padėti rūpintis prosocialiniais įgūdžiais ir susidoroti su galimais iššūkiais (trumpalaikiai tikslai, mokyklos keitimai, t.t.);
• Mokytis kasdien naudoti prosocialinį elgesį;
• Dalytis ir praktikuoti veiksmingas strategijas su bendraamžiais, iš kurių mokytis galime ir mes patys.

Tęsti bendruomenės kūrimą

• Ieškoti bendrų tikslų ir atrasti jų ypatumus;
• Atpažinti bendrų tikslų kūrimo įtaką ir vertę;
• Kurti ir prisidėti prie bendrų tikslų įgyvendinimo bei stebėti padarytą pažangą;
• Atrasti turimus išteklius, paramą ir patikimus žmones, galinčius padėti siekti užsibrėžtų tikslų.

7. Kokybės užtikrinimas

Kokybės stebėjimas kuriant, vystant ir vertinant intervenciją labai svarbus, nes tai padeda gauti naujos informacijos ir tikslingai ją interpretuoti. Atsižvelgiama į faktą, jog intervencija veikia dėl jos taikymo, o ne dėl įgyvendinimo įvairovės (Borrelli ir kt., 2005).

Intervencijos tikslumas – tikslingas intervencijos protokole įvardijamų komponentų laikymasis (Gearing ir kt., 2011; Allen ir kt., 2012).

SEU intervencijos rodo, jog kokybiškas programos įgyvendinimas atneša gerų rezultatų; jei programa įgyvendinama netikslingai, mažai tikėtina, jog duos naudos (Durlak, 2015).

Pagrindiniai kokybės užtikrinimo komponentai:

• Programos laikymasis – tikslingas programos įgyvendinimas laikantis visų pagrindinių elementų;
• Kiekybė – programos vykdymo trukmė;
• Kokybė – būdai, kuriuos pasitelkę pedagogai įgyvendina programą ir užsibrėžtus tikslus, gilina žinias, geriau supranta programą, jos požiūrį, pasiruošia jai ir entuziastingai laukia programos pradžios; 
• Programos dalyvių savybės ir aktyvumas, programos adaptacija, metodų ir turinio keitimas (Borrelli. 2011; Sutherland ir kt., 2018).

Be to, veiksmingas teigiamų rezultatų aiškinimas kuria patikimą vidinį vertinimą, užtikrinantį sėkmingą teorinių pagrindų ir tikslų įgyvendinimą (Allen ir kt., 2018).

Programos įgyvendinimo stebėjimas ir duomenų rinkimas būtini nustatyti veiksnius, turėjusius įtakos gautiems rezultatams ir tolimesniam programos taikymui. Pavyzdžiui, galutiniame vertinime gali būti įžvelgiami reikšmingi pokyčiai, tačiau jei intervencija nebuvo įgyvendinta taip, kaip buvo numatyta, gauti rezultatai negalės būti aiškinami remiantis branda, švietimu ar jo aplinka, intervencijos keitimu ar bet kuriuo kitu mokymosi elementu (Durlank ir DuPre, 2008).

Adaptacija dažnai reikalinga. Tai gali sukelti sunkumų vertinant didesnės apimties  įgyvendinimui tinkamas programas (Wright ir kt., 2015). Labai dažnai ypatingai mokykloje tenka keisti mokymosi programą siekiant geriausių mokymosi rezultatų ir užtikrinant programos tinkamumą bei jos įtaką vaikams ir mokyklai (Durlak, 2015). Švietimo intervencijos dažnai būna daugialypės, todėl būtina atkreipti dėmesį ne tik į mokymo laiką, bet ir kokybę bei aplinką (Lynas ir Hawkins, 2017).