Mokymo programos vykdymas ir mokymosi proceso stebėjimas

Site:	PSsmile E-learning Course
Course:	2 Dalis. Mokymosi programa
Book:	Mokymo programos vykdymas ir mokymosi proceso stebėjimas

Printed by:	Guest user
Date:	Tuesday, 25 August 2026, 6:27 AM

1. Mokymo programos vykdymas ir mokymosi proceso stebėjimas
- 1.1. Mokymosi sistema
2. Mokinių savęs įsivertinimas
3. Mokytojai
4. Šeima

1. Mokymo programos vykdymas ir mokymosi proceso stebėjimas

Mokinių pasiekimų vertinimas – neatsiejama švietimo dalis, turinti įtakos motyvacijai, pasitikėjimui savimi, tolesniems akademiniams ir karjeros pasirinkimams bei gerovei. Vienas iš pagrindinių švietimo sistemos tikslų – pasiekimų gerinimas. Todėl siekiant įgyvendinti šį tikslą turėtų būti naudojama integruota ir dinamiška vertinimo sistema. Dėmesys turėtų būti skiriamas mokinių elgesio stebėjimui ir dalyvavimui mokyklos veiklose.

Individualią ir klasės pažangą mokytojai vertins naudodamiesi siūlomomis priemonėmis, padedančiomis vertinti mokinių pasiekimus ir įtraukti juos į šį procesą.

Taip pat sieksime ir aktyvesnio tėvų dalyvavimo mokymo patirties vertinime.

Siūlomos priemonės skirtos įgyvendinti socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo tikslus. Nustatyti konkretūs mokymosi tikslai ir reikalingos veiklos, vykdomos laikantis pagrindinių gairių. Deramas dėmesys skiriamas sprendimų priėmimui, ateičiai ir UDL principų taikymui.

1.1. Mokymosi sistema

Mokymosi sistema pagrįsta pokyčių ir atsinaujinimo jėgos siekimu ir kiekybinėmis/kokybinėmis priemonėmis.

Mokymosi pradžioje vertinimo procese dalyvaus mokiniai, mokytojai ir šeimos nariai. Socialinės ir emocinės kompetencijos ugdomos kartu su asmeninėmis stiprybėmis, požiūriu į ateitį ir atsakingo sprendimų priėmimo įgūdžiais.

Kiekviena veikla turi atskirus tikslus, skatinančius aktyvų įsitraukimą, dalyvavimą ir veiklos aptarimą. Šių tikslų siekti padės mokytojų kurti testai, skatinantys mąstyti klausimai, namų užduotys ir veiklos, įtrauksiančios tėvus.

Prieš pradedant programos veiklas, mokytojams pasiūlomi savęs įsivertinimo testai, kuriuose jie aprašo įgyvendintas veiklas ir, atsižvelgdami į jas, atitinkamai keičia ugdymo planus. Mokiniai atsakinėja į klausimus, orientuotus į ateitį (pvz., žinutė ateities „aš“, ateities kompasas, stebuklingasis žibintas).

Mokymo programos pabaigoje pasiekimų vertinimas vėl įtrauks mokinius, mokytojus ir šeimos narius. SE įgūdžiai vertinami taip, kaip ir programos pradžioje.

Atskiru pasiekimų vertinimu programos pradžioje ir pabaigoje siekiama nustatyti pradinį mokinių žinių lygį ir mokymosi patirtį bei gauti bendrą mokinių žinių vaizdą, remiantis mokymosi programos standartais ir konkrečiais vertinimo kriterijais. Tarpinis vertinimas ir stebėjimas padės mokiniams stebėti pasiektą pažangą ir gauti vertingą grįžtamąjį ryšį. Mokytojai taip pat turės galimybę stebėti mokinių pažangą ir keisti mokymosi programą gerinant švietimo kokybę.

2. Mokinių savęs įsivertinimas

Siūlomos mokinių savęs įsivertinimo priemonės, kurias rekomenduojama naudoti reguliariai. Savęs įsivertinimo kortelės padės mokiniams stebėti ir įvertinti socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo pažangą.

„Asmeninis mokymosi dienoraštis“ savęs įsivertinimo užduotys (remiantis „Mokymasis būti“ projektu)

Savęs įsivertinimo įrankio versija pradinių klasių mokiniams remiasi projekto „Mokymasis būti“ patirtimi. Siūlomas įrankis yra mažiau formalus užduočių rinkinys, kurį sprendžia mokiniai.

Pateikiami klausimai ir užduotys remiasi šiais SEU tikslais:

Ugdyti savivoką ir lavinti savitvardos įgūdžius, padedančius siekti sėkmės mokykloje ir už jos ribų;
Pasitelkti socialinį sąmoningumą ir tarpusavio įgūdžius, reikalingus kurti ir palaikyti pozityvius santykius;
Demonstruoti sprendimų priėmimo įgūdžius ir atsakingą elgesį artimoje aplinkoje, mokykloje ir bendruomenėje;
Pasitelkti patirtį ir orientuotis į ateitį siekiant inovatyvios ir tvarios ateities sau ir bendruomenei.

Užduotys sudarytos atsižvelgiant į švietimo tikslus, nustatytus UDL standartuose, skirtuose 9-10 metų amžiaus mokinių ugdymui.

Šių kortelių tikslas yra ne tik skatinti mokinių savęs įsivertinimą, bet ir padėti mokytojams atrasti ir naudoti naujus vertinimo būdus.

Kiekvienos veiklos pradžioje mokiniai gauna naujas įsivertinimo korteles.

Mokinių prašoma jas užpildyti. Kortelės pildomos pamokos pabaigoje ar klasės valandėlių metu.

Pasibaigus veikloms, mokytojas surenka užpildytas korteles ir remdamasis jomis rašo atsiskaitomuosius komentarus tam skirtose vietose. Vėliau mokytojas grąžina jas mokiniams, tačiau šį kartą jos papildytos mokytojo komentaru.

Programos pabaigoje mokinių prašoma peržiūrėti sukauptą medžiagą, susipažinti su atlikta pažanga ir atpažinti pagrindinius poreikius ateities mokymuisi.

Ateitis, kurios norime

Šis įrankis, sukurtas remiantis Saigh (1997), nagrinėja asmens požiūrį į ateitį. Jis sudarytas iš 8 dalių:

Būsimi tarpusavio santykiai: „Ateityje turėsiu draugų“.

Ateities lūkesčiai: „Patinka kurti mėgstamų dalykų planus“.

Dalyvio prašoma įvertinti, kiek sutinka su kiekvienu teiginiu nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 5 (visiškai sutinku).

Teigiama mokyklos patirtis

Teigiama mokyklos patirtis (PEASS; Furlong ir kt., 2013) – greita ir savarankiška vertinimo priemonė, pasitelkianti poskales, vertinančias keturias psichologines savybes, susijusias su jaunimo gerove ir dalyvavimu mokykloje: dėkingumu, užsidegimu, optimizmu, atkaklumu ir prosocialiniu elgesiu. Iškelta hipotezė, kad keturių PEASS poskalių sudėtinis balas atspindi mokinių padarytą pažangą.

Šios priemonės paskirtis yra tyrinėti mokinių mintis, jausmus ir veiklą mokykloje. Mokinių prašoma perskaityti kiekvieną teiginį ir pasirinkti atsakymą, geriausiai atspindinti, kiek su jais sutinka. Mokytojai turėtų užtikrinti anonimiškumą ir konfidencialumą. Mokytojai skatinami dalintis apklausos rezultatais su mokiniais ir ieškoti būdų, galinčių pagerinti veiklų veiksmingumą.

Jūsų nuomonė svarbi

Apklausa, kuri remiasi „Mokymasis būti“ projektu, naudojama siekiant daugiau sužinoti apie mokinių jausmus klasėje, jų aktyvumą, motyvaciją ir lūkesčius.

Vaikų prašoma perskaityti klausimus ir įvertinti pritarimą jiems.

3. Mokytojai

Mokytojų vertinimas vyksta dviem etapais:

Klasės lygmuo. Pasiekimų vertinimo priemonės ir veiklos, kuriomis naudojantis vertinamos mokinių žinios ir įžvelgiami elgesio bei požiūrio pokyčiai.
Mokytojo lygmuo. Savęs, savo elgesio ir požiūrio įsivertinimas. Siekiama padėti mokytojams apmąstyti savo mokymo kokybę ir skatinti profesinį tobulėjimą.

Klasės stebėjimo priemonė (remiantis projektu „Mokymasis būti“)

Ši priemonė padeda stebėti ir vertinti klasės mokinius. Ji pagrįsta penkiomis SEU kompetencijomis bei socialinio ir emocinio ugdymo tikslais.

Klasės stebėjimo ataskaitą sudaro šios dalys:

Mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo stebėjimo lentelė. Šioje lentelėje pateikiamas SEU kategorijų, kurias reikia stebėti pamokos metu, sąrašas. Kartą per savaitę mokytojų prašoma sudaryti trumpas ataskaitas, kurios remiasi skirtingomis SEU kategorijomis.
Klasės situacijų aprašymas. Į šią lentelę mokytojas surašo konkrečias patirtis ar situacijas, su kuriomis susiduria mokiniai ir kurios gali turėti įtakos jų elgesiui (pvz., negatyvios patirtys/situacijos: konfliktai, patyčios ir destruktyvus elgesys; arba pozityvios patirtys/situacijos: įsitraukimas, šventės ir klasės sėkmė). Šių situacijų stebėjimas padės mokytojui geriau suprasti klasės įvykius ir tinkamai į juos reaguoti.
Mano mokymo apmąstymas. Šios dalies, skirtos mokytojams įsivertinti savo mokymą ir jo įtaką mokiniams, tikslas – ugdyti pedagogų profesines kompetencijas.

Dalyvavimas mokyklos veiklose: jaučiuosi mokyklos bendruomenės dalimi:

Emocinis mokinių įsitraukimas – jausmai apie mokyklą ir santykiai su mokytojais ir draugais, nustatomas remiantis Psichologiniu narystės mokykloje įrankiu (PNMĮ; Goodenow, 1993; Your ir kt., 2011).

Šie teiginiai vertinami 4 balais, nuo visiškai nesutinku (1) iki visiškai sutinku (4). Suskaičiuojami įvertinimai ir gaunamas galutinis rezultatas.

Mokyklos atmosfera

Mokyklos atmosfera atspindi stipriąsias mokyklos puses ir parodo problemas, kurias reikia spręsti. Kiekvienas punktas turi 4 balų vertinimą: nuo visiškai nesutinku (1) iki visiškai sutinku (4). Susumuojami balai ir gaunamas galutinis rezultatas.

4. Šeima

Tikimasi, jog programos veiklose dalyvaus ir šeimos nariai.

„PSsmile“ kasdieniame gyvenime

Naudojama dėmesį į stiprybes sutelkianti ir kompetencijų ugdymu pagrįsta sistema atitinkanti penkias CASEL kompetencijų sritis, pasirinkimus ir turinį. Socialiniai ir emociniai įgūdžiai apima penkias kompetencijas: savivoką, savitvardą, socialinį sąmoningumą, santykių kūrimo ir palaikymo įgūdžius bei atsakingą sprendimų priėmimą. Pateikiamas ateičiai skirtas skyrius.

Mokyklos atmosfera tėvų akimis