1.5 Efektyvių veiksmų varomosios jėgos: standartai, mokymosi principai ir strategijos

1. Įžanga

Siekdami numatyti ugdymosi tikslus studentams ir šalims partnerėms bei suderinti tarptautines patirtis, nusprendėme atsižvelgti į nacionalinėse ir tarptautinėse ataskaitose pristatytus pasiūlymus ir įtraukti juos į du standartų rinkinius.

Mokymosi standartuose studentams aprašomi skirtingų mokymosi dalykų tikslai ir gairės, nustatomi prioritetai bei numatoma bendra kalba ir struktūra. Mokymosi standartų dėka kuriamas švietimo tolygumas ir nuoseklumas. Šie standartai – tai bandymas kelti švietimo kokybės lygmenį. Aukštos kokybės standartai pritaikyti skirtingoms bendrosios mokymosi programos sritims (Dusenbury ir kt., 2011).

2. PIRMA VAROMOJI JĖGA. SEU standartai ir vykdymas ateityje

Standartinis Ilinojaus SEU modelis (Ilinojaus valstijos švietimo taryba, 2016) ir Australiškasis karjeros plėtros projektas (Švietimo, ankstyvojo vaikų ugdymo ir jaunimo reikalų ministrų taryba, 2010 m.) – modeliai, pagal kuriuos sukurti atskiri ir išsamūs standartai, užtikrinantys, kad pozityvi jaunimo raida būtų laikoma prioritetu.

Pagrindiniai principai: Standartinis Ilinojaus SEU modelis

CASEL siūlo SEU kompetencijų, kurias reikia įgyvendinti, modelį. Iki šiol darbas, atliktas remiantis bendraisiais pagrindiniais valstybiniais standartais, 42 valstijose taip ir nesukūrė unikalaus SEU standartinio modelio.  Dusenbury ir kt. (2015) pabrėžė, kad atlikus valstijų SEU standartų tyrimą, Ilinojus tapo pirmąją valstija, kurioje pradėtas kurti vienas išsamiausių K-12 modelių (Ilinojaus valstijos švietimo taryba, 2016).

Standartinis Ilinojaus SEU modelis, siūlo tris pagrindinius tikslus, pritaikytas kiekvienai klasei nuo ikimokyklinių klasių ir gimnazijos baigimo. Kiekvienam pagrindiniam vidurinio ugdymo tikslui priskirti 3-4 standartai, iš viso 10, ir du veiklos įvertinimo įrankiai, iš viso 20.

1 pav. Vidurinio ugdymo tikslai (Ilinojaus valstijos švietimo taryba, 2006)

2.1. Pagrindiniai principai. Australiškasis karjeros plėtros projektas

Antrasis standartų rinkinys, kuriuo nusprendėme remtis, yra Australiškasis karjeros plėtros projektas – dokumentas, kuriame pateikiamos naudingos kompetencijos, skatinančios darnų vystymąsi ir pasiruošimą darbui po mokyklos baigimo.

Šios kompetencijos skirstomos į tris sritis:

Savitvarda

Mokymasis ir karjeros galimybių tyrinėjimas

Gyvenimo ir darbo kūrimas/Karjeros kūrimas

Kompetencijos, reikalingos pradinių klasių mokiniams, pateikiamos 1 dalyje. Kompetencijos, priskiriamos savitvardos įgūdžiams, ypač naudingos siekiant „PSsmile“ projekto tikslų. Šios kompetencijos daugiausiai dėmesio skiria savivokos raidai, asmens savybių bei požiūrio supratimui, tarpasmeninių santykių kūrimui ir supratimui, kad augimas ir kaita – žmogaus gyvenimo dalis.

2 pav. 1 dalis (Australiškasis karjeros plėtros projektas, Švietimo ministrų taryba, 2010 m.)

3. ANTRA VAROMOJI JĖGA. Mokymosi aplinkos įvairovė

Universalus mokymosi ir veiklos dizainas (UDL) apibrėžiamas kaip švietimo metodas ar filosofija, siekianti patenkinti įvairios mokymosi aplinkos poreikius siūlant lanksčias mokomąsias medžiagas, metodus ir strategijas, suteikiančias daugiau galių mokytojams. Pasitelkdami UDL, pedagogai aktyviai kuria mokymo programą, prisitaikančią prie skirtingų reikmių ir mažinančią vėlesnių, brangių ir daug laiko reikalaujančių pokyčių bei adaptacijų poreikį (Rose ir Gravel, 2010).

Pagrindiniai principai: Universalus mokymosi ir veiklos dizainas

Siekiant nurodyti tris pagrindinius UDL principus, CAST (2018a) paskelbė Universalaus mokymosi ir veiklos dizaino (UDL) gairių 2.2 versiją. Tolesnėje schemoje pateikiamos šios gairės, detaliai aptariančios kiekvieną temą.

3.1. Pagrindiniai principai

Remdamiesi CAST (2018b) pateikta metodo apibrėžtimi, pristatome tris pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis įgyvendinamas UDL:

Įtraukimo būdų įvairovė

Stipriai skiriasi būdai, kuriais mokiniai motyvuojami ar įtraukiami į ugdymo procesą. Todėl būtina užtikrinti įtraukimo būdų įvairovę mokymosi aplinkoje. Kai kuriems mokiniams patinka naujovės, o kiti mieliau renkasi laiko patikrintus metodus ir struktūrą. Skirtingų įtraukimo būdų užtikrinimas skatina emocinio smegenų tinklo veiklą, galinčią gerinti mokymosi rezultatus

Mūsų programos metu...

Naudojamos gyvenimiškos situacijos, skirtos užmegzti dialogą ir skatinti dalyvauti veiklose. Kitas įvairovės įtraukimo į „PSsmile“ programą raktas – tėvų ir globėjų dalyvavimas programos veiklose.

Informacijos pateikimo ir pristatymo būdų įvairovė

Mokiniai skirtingais būdais suvokia ir įsisavina informaciją. Vieni gali turėti jutimo sutrikimų, pavyzdžiui, aklumą ar kurtumą, o kiti mokymosi sutrikimų, pavyzdžiui, disleksiją. Informacijos apdorojimui įtakos turėti gali ir kalbos ar kultūriniai skirtumai. Nėra informacijos pateikimo būdo, skirto konkrečiam mokymosi dalykui,  kaip nėra būdo, tinkančio visiems studentams ar mokymosi strategijoms. Dėl šios priežasties labai svarbu užtikrinti informacijos pateikimo įvairovę, nes ši įvairovė skatina pažinimą bei gerina mokymosi proceso kokybę.

Mūsų programos metu...

Tekstai, komiksai, vaizdo įrašai ir muzika naudojami pateikti ir pristatyti reikalingą informaciją skirtingų poreikių vaikams.

Veiklos ir raiškos būdų įvairovė

Dažnai skiriasi būdai, kuriuos pasitelkdami mokiniai dalyvauja mokymosi procese ir parodo įgytas žinias.  Pavyzdžiui, kai kuriems gali būti sunku reikšti mintis balsu (pvz., mokiniui, turinčiam kalbos sutrikimą), o kitiems mintis sunku reikšti raštu (pvz., mokiniui, turinčiam kalbos sutrikimą). Nėra optimalaus išraiškos būdo, tinkamo visiems besimokantiems. Dėl šios priežasties svarbu užtikrinti įvairias veikimo ir saviraiškos galimybes, aktyvuojančias strateginį smegenų tinklą ir užtikrinančias mokymosi proceso naudingumą.

Mūsų programos metu...

Vaikams leidžiama atsiskleisti pasitelkiant rašytinius tekstus ir netgi kuriant įvairius meno projektus. Ši įvairovė palengvina skirtingų poreikių mokinių įsitraukimą į ugdymo procesą.

Apžvelgiant tris pagrindinius UDL principus, įdomu juos įsivaizduoti kaip Globalią padėties nustatymo sistemą (GPS), padedančią pedagogui sužinoti, iš kur kilęs jo mokinys ir toliau jį/ją vesti pažinimo keliu. Rose ir Gravel (2010) panaudojo šią analogiją ir mokymosi procesą prilygino kelionei. Kelionės pabaigoje GPS vedlys skelbia: „Pasiekėte kelionės tikslą.“ Galbūt nekeliavai maršrutu, kuriuo tikėjaisi... Galbūt reikėjo kiek paklaidžioti ieškant teisingo kelio...Tačiau radai pagalbos ir pasiekei kelionės tikslą.

UDL principai turėtų būti lanksčiai ir dinamiškai pritaikomi, padedant kiekvienam besimokančiajam atrasti tinkamas mokymosi strategijas, vedančias tolimesniu pažinimo keliu.

4. TREČIA VAROMOJI JĖGA. Efektyvaus mokymosi strategijos

Planuojant mokymosi proceso eigą, naudinga „nuo pat pradžių“ naudoti UDL gaires, padedančias tenkinti įvairių grupės mokinių poreikius. Grupėse daug įvairumo, skirtingi mokymosi metodai, todėl neįmanoma planuoti mokymosi proceso galvojant tik apie įprastą mokinį ar numatytas normas.

Pagrindiniai principai:

Įgyvendinant mokymosi veiklą, svarbu galvoti apie naudotinas strategijas. Weinstein ir Sumeracki (2018) pasiūlė šešias efektyvaus mokymosi strategijas, paremtas pažinimo psichologija.

Kiekviena iš toliau pateiktų strategijų gali būti ypatingai svarbi, nes jos paremtos pažinimo psichologijos ir ugdymo mokslo srities įrodymais. Šie nepriekaištingi įrodymai kyla iš tyrimų, atliktų laboratorijose ir klasėse bei praktinio mokymosi strategijų pritaikymo (Pomerance ir kt., 2016).

4.1. Veikimo principai

„Besimokančių mokslininkų“ projekto autoriai (Weinstein ir Sumeracki, 2018) nurodė, kad yra taikomos strategijos:

Išsamus idėjų aprašymas ir aiškinimas, ryšių tarp jų užmezgimas ir siejimas su patirtimi ir prisiminimais.

...išsamiai aprašyti nagrinėjamas temas ir lavinimus įgūdžius, juos sieti su studento ar grupės patirtimi ir išgyvenimais.

Jau pasibaigus projekto organizuojamoms veikloms, svarbu stengtis prisiminti įgytas žinias, konkrečią informaciją ir detales bei tikrinti idėjų ir išmoktų dalykų patikimumą.

 

...išsamiai aprašyti lavinamus įgūdžius ir nagrinėjamas temas, juos sieti su grupės ar studento patirtimi.

Veiklų išdėstymas nuosekliai. Geriau dalyką studijuoti visą savaitę, kiekvieną dieną tam skiriant atitinkamai laiko, o ne studijuoti ilgą laiką vieną dieną.

 

Dalyvaudami „PSsmile“ veiklose, galite ...

4.2. Veikimo principai: 2 dalis

Naudojami konkretūs ir realūs pavyzdžiai, paaiškinantys abstrakčias sudėtingas idėjas, užmezgamas ryšys tarp idėjų ir pavyzdžių, o besimokančiųjų prašoma pasidalinti savo pavyzdžiais.

 

...pasinaudoti vadove pateiktais pavyzdžiais, prašyti studentų sugalvoti savo pavyzdžių ir daugiau jų ieškoti internete. 

Vaizdinės medžiagos, pavyzdžiui, infografikų, diagramų, grafinių organizatorių ar laiko juostų derinimas su žodžiais (žodine informacija). Galimas ir atvirkštinis procesas - vaizdinės medžiagos apibūdinimas savais žodžiais.

 

Dalyvaudami „PSsmile“ veiklose, galite...

...piešti veido išraiškas ir taip palengvinti skirtingų emocijų pavadinimų išmokimą..

Laiko neeikvojantis temų keitimas tyrinėjant pateiktą medžiagą ir grįžimas prie nagrinėtų idėjų tam, kad įtvirtintum išmoktus dalykus.

 

Dalyvaudami „PSsmile“ veiklose, galite...

                   ...naudoti įvairias veiklas ir keisti nagrinėjamas temas.

Šios strategijos labai lanksčios ir plačiai pritaikomos.

Tačiau tai nereiškia, jog jos privalomos ar visada veiksmingos. Šių strategijų ir jų veikimo suvokimas gali padėti pedagogams ir mokiniams. Pedagogai galės naudoti šias strategijas pamokų metu, o mokiniai išmoks jas pritaikyti mokydamiesi savarankiškai (Weinstein ir Sumeracki, 2018).

4.3. Mūsų įžvalgos

Naujausi mokymosi metodai kuria išsamią mokinio sėkmės mokykloje ir už jos ribų viziją, apimančią įvairias raidos sritis: socialinį ir mokslinį vystymąsi (Pomerance ir kt., 2016) bei tikslų ir sprendimų kaitą, kurią sužadinti galima atsižvelgus į skirtingus aspektus. 

Taigi, socialinių ir emocinių įgūdžių lavinimas prisideda prie socialinės integracijos, nes: 

Pateiktuose standartų modeliuose siūloma atsižvelgti į orientuotą ir integruotą požiūrį į ateitį, pabrėžiant dabartinių ir ateities planų vykdymo, pozityvaus mąstymo ir atsakingo sprendimų priėmimo svarbą.

Mokyklos gali būti laikomos idealia vieta, suteikiančia galimybę kiekvienam dalyvauti ugdymo veiklose, kurių tikslas – padėti siekti užsibrėžtų lyderystės tikslų, užtikrinti laimingą, sveiką ir nepriklausomą gyvenimą bei įgyvendinti unikalias karjeros galimybes. (Patton ir McMahon, 2015)

Pateikti standartai yra koordinuoto požiūrio į veiksmingą švietimą dalis, kurią apima aiškūs ir atitinkami mokymosi tikslai ir gairės, įrodymais pagrįsta mokymosi programa ir instrukcijos, leidžiančios siekti užsibrėžtų tikslų ir profesinio mokytojų tobulėjimo ir užtikrina aukštos kokybės švietimą (Dusenbury ir kt., 2011).